Ketvirtadienį vykusiame „Finansų rinkų forume 2017“ dalyvavo gausus būrys bankų atstovų, ekonomistų. Renginyje taip pat dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, kuris renginio pradžioje iškėlė ir pagrindinį forumo klausimą – kaip suaktyvinti šalies finansų sektoriaus potencialą? Pasak, ministro, šalies ekonomikos augimas ir piliečių gerovė išsivysčiusiose šalyse neįmanomi be stipraus ir efektyvaus finansų sektoriaus.
„Mes tampame priklausomi nuo negatyvių nuotaikų, nes slegia mąstymas, kad štai Lietuva išsivaikščios, išsivažinės – niekas nepasiseks. Vis dėlto reikėtų keisti požiūrį. Taip, mes turime žemą produktyvumą, mūsų ekonomika remiasi žemesne pridėtine verte, valstybės investicijos yra neefektyvios, inovacijos menkos. Bet čia tas pats, kas surasti didžiulį naftos telkinį ir verkšlenti, kad reikės gręžti. Nepaisant to, turime didžiulį potencialą, kuris yra neišnaudotas ir finansų rinka gali suteikti postūmį tam, kad tos galimybės būtų atskleistos“, – Finansų rinkų forume kalbėjo finansų ministras V. Šapoka.
Potencialas yra, tačiau, kaip pabrėžė ministras V. Šapoka, tikslas be plano yra tik svajonė ir atskleidė, kad yra parengtas detalus planas, kaip padaryti postūmį finansų rinkai, kuri yra neatsiejama nuo ekonomikos, ūkio transformacijos, inovacijų ir, žinoma, svarbi pačiai valstybei.
„Reikia postūmio verslo finansavime – ypatingai inovatyviam, smulkiam ir vidutiniam verslui. Mūsų finansų rinka stabili, tačiau finansavimo šaltiniai ne visuomet apima visą ciklą nuo idėjos gimimo iki intensyvios įmonės plėtros. Turime daugybę institucijų, trūksta tik tinkamų instrumentų, kad galėtume pritraukti tiek tarptautines finansų institucijas, tiek vietinius ar užsienio investuotojus ar pensijų fondus, kad galėtume pereiti į kitas rinkas ir skatinti eksportą“, – kalbėjo V. Šapoka.
V. Šapokos teigimu, Lietuvą žemyn tempia neefektyvus valstybės investavimas, taip pat pagalius į ratus kaišioja ir pasenęs Akcinių bendrovių įstatymas, kurį reikia keisti bei kiti veiksniai.
Renginyje dalyvavusio Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko, teigimu, Lietuvos bankai siekia kurti vartotojui draugišką, stiprų, konkurencingą ir stabilų finansų sektorių, tačiau tam reikia nepamiršti įsivertinti ir galimus rizikos faktorius.
„Pernelyg dosnus ir neatsakingas skolinimasis gali baigtis sunkiu apsinuodijimu. Todėl vertinant finansų sektoriaus stiprumą ir poveikį ekonomikai, visuomenės gerovei, paskolų portfelio storėjimo mes nelaikome visišku gėriu. Kalbant apie mažėjančius ES paramos srautus, mes įsitikinę, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau, nes kreditas kreditui nelygu. Šalies ekonomikai geriausios kredito savybės atsiskleidžia tik tuomet, kai jis nukreipiamas į ekonomikos augimą užtikrinančias kryptis“, – teigė V. Vasiliauskas.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigė, kad ekonomiką skatinančių taupymo instrumentų gali būti įvairių. Tai – dalinis valstybės įmonių privatizavimas, kai išleidžiama dalis akcijų ar obligacijos, kuriomis būtų pritraukiamos lėšos, taip pat įvairių verslo skatinimo finansinių instrumentų pasiūlymas, lengvatinės bankų paskolos, paprastesnis lizingavimas. Galimi ir kiti finansiniai instrumentai, tokie kaip sutelktinis finansavimas ar įvairios tarpusavio paskolų platformos.
„Šiame kontekste ne mažiau reikšmingos ir tinkamos gyventojų finansinės žinios. Šiuo metu vyraujantis taupymo būdas – indėliai – iliustruoja, kad žmonėms kol kas trūksta žinių apie sudėtingesnes priemones“, – sake S. Kropas.
Kalbant apie kaupimo ir taupymo tendencijas, Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, atkreipė dėmesį, kad nors turto pasiskirstymas Lietuvoje yra netolygus, gyventojų turtinė situacija gerėja ir pinigų atsiranda.
„Jeigu pažvelgsime į įsiskolinimą Lietuvos namų ūkiui, tai Lietuvoje jis yra pats mažiausias visoje Europos zonoje ir ES. Taip pat namų ūkio skolos ir bendro vidaus produkto santykis yra mažiausias ES“, – tokius teigiamus rodiklius pristatė Ž. Mauricas.
Pasak „Nordea“ atstovo, populiariausia taupymo priemone išlieka indėliai bei sąskaitos, kuriose laikomos lėšos finansų institucijose. Namų ūkio dalis šiuo metu yra kaip niekad didelė – apie 70 proc. visų indėlių yra laikoma grynosiose sąskaitose.
Forume buvo aptartas ir pensijų kaupimo II pakopoje klausimas. Visos pusės sutarė, kad pensijų fondai veikia efektyviai, tačiau reikėtų peržiūrėti mažiausiai kaupiančių fondų dalyvių situaciją ir sutarti dėl veiksmų, kurių gali būti imtasi ir kurie skatintų dalyvius kaupti daugiau
„Finansų rinkų forumą“ organizavo Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos bankų asociacija, renginyje dalyvavo virš šimto kviestinių ekspertų ir dalyvių. Renginio organizatoriai dėkoja renginio dalyviams ir pranešėjams. Taip pat renginio rėmėjams: Vilniaus komercinio arbitražo teismui ir Scorify.